Jei mėgstte sušius, tuomet žinote apie japonų paprotį šalia ryžių ritinėlių patiekti konservuotų imbiero gabalėlių.

Šis paprotys turi dvigubos naudos: pirma, imbieras neutralizuoja suvalgyto sušio skonį, kad žmogus galėtų tinkamai pasimėgauti kitu.

Antra, japonų virtuvėje labai vertinama kita imbiero savybė: jis naikina bakterijas.

Kiekvienais metais tenka palaužyti galvą, kuo save ir visus namiškius nustebinti. Šįkart siūlome Jums puikų imbierinių sausainukų receptą, kurie pradžiugins ne tik Jūsų skrandį. Jie tinka ne tik valgymui, jais galite papuošti ir savo Kalėdų eglutę.
Jei sausainius kabinsite ant eglutės, prieš kepant smeigtuku pradurkite juose skylutes, kad galėtumėte praverti siūlą.

Jums reikės:

100g kambario temperatūros sviesto
100g rudojo cukraus
150g medaus
1 kiaušinio
400g persijotų miltų
žiupsnio druskos
1 a.š. kepimo miltelių
2 a.š. malto imbiero
1 a.š. cinamono
1 a.š. maltų gvazdikėlių

Šiltų ir skanių akimirkų.

Imbiero tėvynė – Pietų Azija, tačiau šiuose kraštuose jie natūraliomis sąlygomis nebeauga. Namuose auginami imbierai nežydi. Kambariuose augančius imbierus galima dauginti vegetatyviai – dalijant jų šaknynus.
Imbierus geriausia sodinti maistingame dirvos mišinyje (velėninės, lapinės bei smėlio mišinyje 1:2:1).
Šiuos augalus patariama sodinti 20 cm aukščio talpoje.

200 g rupaus malimo kvietinių miltų;

200 g aukščiausios rūšies miltų;

100 g avižinių dribsnių;

250 ml vandens;

600 g kubeliais susmulkintų įvairių džiovintų ar cukrintų vaisių (džiovintų abrikosų, slyvų, razinų, datulių, bananų, cukrintų imbierų, moliūgų, mangų, spanguolių, vyšnių, greipfrutų, ananasų ir pan.);

225 g sviesto;

200 g rudojo cukraus;

kupino šaukšto dirbtino medaus arba 2 šaukštų klevų arba datulių sirupo;

šaukštelio malto džiovinto imbiero;

¼ šaukštelio maltų gvazdikėlių;

2,5 cm dydžio sutarkuoto šviežio imbiero gumbo gabalėlio;

250 ml oranžinio moliūgo piurė (moliūgą nulupkite, supjaustykite stambiais gabalais ir iškepkite pridengus orkaitėje arba išvirkite garuose kol visiškai suminkštės. Pertrinkite trintuvu iki vienalytės piurė);

žiupsnelio druskos;

2 šaukštelių kepimo miltelių;

2 šaukštų jogurto;

didelės apvalios kepimo formos (gali būti forma nuimamais kraštais);

kepimo popieriaus ir kepimo folijos.

Orkaitę įkaitinkite iki 175oC. Sviestą ištirpinkite puode, sudėkite vaisių kubelius. Užpilkite nurodytu kiekiu vandens, suberkite cukrų. Virkite sirupą ant nedidelės ugnies 20 minučių, kol sutirštės ir gardžiai pakvips, retkarčiais pamaišykite. Virimo pabaigoje sudėkite dirbtiną medų arba pasirinktą sirupą, suberkite prieskonius, tarkuotą imbierą. Kol sirupas verda, į erdvų dubenį prasijokite abiejų rūšių miltus, kepimo miltelius, suberkite druską, sudėkite avižinius dribsnius, sausą turinį permaišykite. Išvirusį sirupą nukaiskite, ataušinkite. Supilkite moliūgų piurė ir jogurtą, turinį gerai išmaišykite. Vaisių, moliūgo ir jogurto masę supilkite į miltus ir gerai išmaišykite. Tešla turi gautis tiršta, tačiau vis dar sukama šaukštu – minkyti nereikia.

Kepimo formą išklokite sviestiniu popieriumi, išlyginkite užlenktus popieriaus kraštus. Popierių galite ištepti sviestu. Sukrėskite tešlą, paviršių išlyginkite. Formą uždenkite folija, užlenkite folijos kraštus. Pyragą pašaukite į orkaitę ant vidurinės lentynos ir kepkite apie 2 valandas. Kuomet iki kepimo pabaigos liks pusė valandos, nuimkite foliją, kad apkeptų tešlos paviršius. Ar pyragas iškepęs, galite patiksrinti įsmeigę medinį pagaliuką: jei ištrauktas pagaliukas sausas, pyragas iškepęs. Iškepusio staiga neištraukite: ataušinkite pravertoje orkaitėje. Iš formos išimkite ir pjaustykite tik kitą dieną, tačiau skaniausias po dviejų-trijų dienų.

Naudingosios savybės. Imbieras nuo senų laikų buvo naudojamas skrandžio ir žarnyno ligoms gydyti. Kaip vaistinis augalas jis išsiskyrė savo atpalaiduojančiomis ir  spazmolitinėmis savybėmis. O neseniai atlikti tyrimai parodė, kad imbieras veikia kaip antioksidantas ir naikina uždegimus.

Be to, pastebėta, kad imbieras yra efektyvi priemonė, šalinanti jūros ligos požymius ir vestibuliarinio aparato sutrikimus, kurių gali atsirasti jodinėjant ar skraidant lėktuvais. Kartu imbieras įveikia ne tik pykinimą, bet ir silpnumą, galvos svaigimą, šaltą prakaitą.

Imbieras yra efektyvi priemonė nuo pykinimo ir vėmimo nėštumo metu, net tokiu atveju, kai nėščioji serga hiperemeze. Beje, imbieras neturi neigiamo poveikio vaisiui.

Kaip nuskausminamoji ir priešuždegiminė priemonė imbieras vartojamas sergant artritu.

Pagrindinis aktyvusis imbiero komponentas, lemiantis šio augalo skonį, užkerta kelią gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio vystymuisi.

Imbieras stiprina imunitetą ir skatina prakaitavimą.

Augale yra daugybė aktyviųjų medžiagų, todėl norint pajusti teigiamą jo poveikį, pakanka labai nedidelio kiekio. Pavyzdžiui, nuo pykinimo padės arbata, paruošta iš vieno ar dviejų gabaliukų imbiero (2,5-5 cm dydžio arba 60-90 g svorio), užplikytų 250 g vandens.

Istorija. Imbieras į Europą pateko iš pietryčių Azijos. Pirmieji jo atvežė romėnai, bet tuomet šis augalas buvo žinomas tik Viduržemio jūros teritorijoje, nes nemažai kainavo ir buvo prieinamas tik pasiturintiems gyventojams. Viduramžiais imbieras tapo žinomas visoje Europoje, o ispanų atradėjai užvežė jo į Meksiką, Pietų ir Lotynų Ameriką, kurios XVI a. jau eksportavo imbierą atgal į Europą. Šiandien daugiausia imbiero užauginama Jamaikoje, Indijoje, Fidžyje, Indonezijoje ir Australijoje.

Kaip pirkti ir saugoti imbierą. Aišku, geriau pasirinkti šviežią imbierą, negu džiovintą arba maltą, kadangi šviežias yra gerokai kvapnesnis ir jame daugiau aktyviųjų medžiagų. Šviežio imbiero šaknis turi būti kieta, glotni ir ant jos neturi būti jokių juodų dėmių ar pelėsių. Šviežias imbieras būna jaunas ir senas. Seną imbierą būtinai reikia nulupti prieš vartojimą, jaunojo lupti nereikia, o nusipirkti jo galima tik Azijos turgavietėse.

Šviežias nenuluptas imbieras šaldytuve gali būti laikomas iki 3 sav., o šaldiklyje – iki 6 mėn. Maltas imbieras laikomas sandariai uždaromuose stikliniuose induose sausoje, tamsioje  ir vėsioje vietoje. Galima laikyti ir šaldytuve – tuomet tinkamumo laikas pailgėja iki 1 metų.

Patarimai, ruošiant imbierą. Pagrindinė taisyklė: patiekalo skonis ir aromatas priklausys nuo to, kada jo įdėsite. Jei gaminimo pradžioje, tai aromatas bus silpnesnis, o jei pabaigoje – stipresnis.

Imbierą galima naudoti gaminant ryžius, taip pat saldžiuosius patiekalus. Iš imbiero, citrinų sulčių, medaus ir vandens galima paruošti skanų limonadą.

Saugumas. Imbieras nesukelia alergijos, nes jame nėra purinų ir oksalatų.

Energetinė vertė (30 g imbiero šaknies yra):
Kalorijų – 20 cal
Kalio – 117.65 mg
Magnio – 12.19 mg
Vario – 0.06 mg
Mangano – 0.06 mg
Vitamino Š’6 – 0.05 mg

Imbieras buvo plačiai naudojamas senovės Romoje viagra tai buvo labai brangus prieskonis. Svaras imbiero tuo laiku kainavo tiek kiek ir visa avis. Po Romos imperijos žlugimo imbieras kuriam laikui buvo pamirštas, kol Europa jį dar kartą atrado.

Imbieras nuo senovės Kinijos laikų lėmė žmonių likimus, o kartais ir karus. Prekyba imbieru, kaip ir kitais prieskoniais, ilgus amžius buvo senojo pasaulio ekonomikos varikliu.

Imbieras dažnai minimas kaip efektyvi priemonė kovai su jūros liga. Discovery kanalo pramoginės laidos „Mitų griovėjai“  kūrybinė grupė išbandė daug kovos su jūros liga priemonių ir nusprendė, kad imbieriniai vaistai efektyviausi.

Tad siūlom spręsti patiems http://www.vbox7.com/play:34d74922?r=google

Prieš 150 metų botanikas Kulpeperis maždaug taip aprašė imbiero gydomąsias savybes: „Imbieras skatina virškinimą, sušildo skrandį, gerina regėjimą, jis naudingas vyresnio amžiaus žmonėms (šildo sąnarius), o svarbiausia saugo nuo podagros”.

Nuo seno žmonės imbieru gydė meteorizmą, žarnyno spazmus, jo nuoviru malšino kosulį, vadavosi nuo pykinimo ir vėmimo. Rytų šalyse imbierą kramtydavo esant blogam burnos kvapui. Imbieras – gera priemonė nuo jūros ligos. Yra žinoma, kad Karibų jūreiviai, prieš išplaukdami į jūrą, visad kramto imbierą. O imbiero aliejus rado platų pritaikymą parfumerijoje.

Be to, liaudies medicina pataria daugiau imbiero vartoti sutrikus šlapimui, esant kojų pabrinkimams. Jis normalizuoja kraujo spaudimą, padeda persišaldžius, vartojamas sergant angina ir reumatu.